Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos fotomėgėjų klubas Fotoburė, Karo paveldo centras ir Klaipėdos karybos istorijos klubas 2011 metais organizavo fotografijų konkursą ir parodą „Karinis paveldas – praeities atspindžiai“.

Geriausios 30 nuotraukų buvo eksponuojamos autentiškoje aplinkoje – viename iš Giruliuose esančių įtvirtinimų „Memel-Nord“.

Ekspozicijos vieta

PARODOS GALERIJA – PAKRANTĖS APSAUGOS BATERIJA „MEMEL – NORD“
Geriausios 30 nuotraukų buvo eksponuojamos autentiškoje aplinkoje – viename iš pakrantės artilerijos baterijos „Memel – Nord“ artilerinių blokų. „Memel Nord“ yra netoli Girulių, prie pat jūros. Čia buvo ne tik eksponuojama paroda, bet ir pristatomas šis karinio paveldo objektas.

Nuotraukos aut. Laurynas Šumskas

Baterija „Memel-Nord“ – vieninteliai tokio tipo įtvirtinimai Lietuvoje. Kaip ir kiti įtvirtinimai, išsidėstę aplink Klaipėdą, statyti 1939 metais tuometinės Vokietijos karinio jūrų laivyno vadovybės nurodymu. Būtent tais metais prijungus Klaipėdos kraštą prie Vokietijos, pradedama stiprinti Klaipėdos uosto ir jos pakrančių gynyba. Buvo numatytos pastatyti dvi pakrantės artilerijos baterijos. Viena turėjo būti pastatyta Smiltynėje netoli Kopgalio – „Memel Sud“ ( „Klaipėda – pietūs“ ), kita – „Memel Nord“ („Klaipėda – šiaurė“) – už Girulių, Kukuliškių kaime. Tačiau buvo baigta tik viena baterija – esanti Kukuliškiuose, kita baterija nors ir buvo ginkluota 15 cm kalibro pabūklais, tačiau patys įtvirtinimai pastatyti nebuvo, tik laikinos aikštelės pabūklams ir laikini įtvirtinimai (medžio – grunto) amunicijai ir įgulai. Be to, aplink Klaipėdą buvo statomos ir priešlėktuvinės baterijos, kurias sudarė gelžbetoniniai įtvirtinimai – bunkeriai įgulai, amunicijai ir pabūklams. Šių priešlėktuvinių baterijų buvo pastatytos šešios: Melnragėje, netoli šiaurinio molo, Tauralaukyje, Lelių kaime, Klaipėdoje (netoli „Klaipėdos kranų“) ir dvi baterijos Kuršių nerijoje, viena – ties Kiaulės nugaros sala , kita – prie jūros, tarp naujosios ir senosios perkėlų. Šios baterijos apjuosė miestą ir turėjo dengti jį ir jo oro erdvę. Miestas turėjo būti apsaugotas tiek iš jūros pusės, tiek ir iš sausumos.
Kad apsaugotų Klaipėdos uostą nuo priešo laivų, į Girulių baterijoją buvo nuspręsta atgabenti 15 cm kalibro pabūklus, tokie turėjo būti ir pietinėje baterijoje Kopgalyje. Šie pabūklai buvo nuimti nuo senų, nebenaudojamų laivų, pastatytų dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Šiems pabūklams buvo pastatyti du artileriniai blokai , kurių galuose ir buvo sumontuota po du pabūklus. Pats artilerinis blokas buvo sudarytas iš pabūklų aikštelių, šalia esančių patalpų artilerijai ir vidurinės dalies, skirtos įgulai. Gyvenamoji dalis buvo su tualetais, dušais, gyvenamosiomis patalpomis įgulai ir karininkams. Buvo įrengta katilinė, šildžiusi visą bunkerį. Taip pat buvo patalpa oro filtravimui ir kondicionavimui. Šis artilerinis blokas buvo pritaikytas taip, kad žmonės jame jaustųsi kuo patogiau. Be šių dviejų artilerinių blokų, ant kurių buvo sumontuota po du pabūklus, buvo ir kiti statiniai. Tarp artilerinių blokų stovėjo ugnies kontrolės postas. Tai atskiras įtvirtinimas, skirtas taikinių paieškai jūroje ir tikslių jų koordinačių nustatymui. Taip buvo kontroliuojama pabūklų ugnis. Be šių pagrindinių įtvirtinimų buvo pastatytas atskiras amunicijos sandėlis, bei kazematuotas elektrinės bunkeris, kuriame buvo ne tik du elektros generatoriai, tiekę elektrą visai baterijai, bet ir vandens gręžinys bei kitos techninės ir sandėliavimo patalpos. Taip pat buvo pastatyti papildomi mediniai barakai įgulai bei priešlėktuviniai pabūklai, skirti baterijai ginti nuo atakų iš oro. Baterijos teritorija buvo aptverta spygliuota viela, apjuosta gynybiniais apkasais bei kulkosvaidžių lizdais. Gali būti, kad teritorija galėjo būti net užminuota. Taip paruošta baterija veikė tik iki 1940 metų, kuomet su visa įgula ir pabūklais buvo perkelta į Norvegiją, į naujus įtvirtinimus. Tad kurį laiką šiuose įtvirtinimuose nebuvo nei pabūklų, nei įgulos.
Tik 1944 metais, kai karas jau pasisuko kita linkme ir rytų frontas ėmė artėti Vokietijos link, buvo nuspręsta sustiprinti Klaipėdos oro erdvės gynybą. Todėl į šią ir į Kiaulės nugaros bateriją Smiltynėje buvo atgabenti patys galingiausi tuo metu priešlėktuviniai pabūklai – 12,8 cm kalibro „Flak 40“. Tai labai galingi pabūklai, skirti oro erdvės gynybai, galėję dengti 20 km spinduliu. Jie galėjo būti naudojami tiek žemės, tiek jūros taikiniams naikinti. Šie pabūklai su visa įgula buvo įkurdinti jau apleistoje ir nenaudojamoje Girulių baterijoje 1944 metų vasarą. Ši, kaip ir kitos miesto priešlėktuvinės baterijos, pasižymėjo ginant miestą 1944 metų spalio mėnesį, kai Klaipėdą apsupo sovietinė armija. Jos prisidėjo prie to, kad miestas atsilaikė ilgiausiai iš visų Vokietijos miestų – apie tris mėnesius. Miestą užėmus sovietinei kariuomenei, šios baterijos istorija nesibaigė. Ją savo reikmėms pritaikė sovietai, jie čia įkūrė savo pakrantės artilerijos bateriją su „B -13“ pabūklais, kuri veikė iki 1955 metų liepos, kuomet buvo išformuota. Nuo to laiko ši baterija buvo apleista ir niokojama. Visa, kas buvo vertinga, išlupta ir sugadinta, įtvirtinimuose liko tik plikos sienos su įrangos likučiais. Tik kartas nuo karto čia įsikurdavo pasieniečiai.
2002 metais vienas artilerinių blokų buvo dalinai sutvarkytas Pajūrio regioninio parko iniciatyva. Čia buvo įrengta ekspozicija apie parko vertybes, jo gamtą, ir istoriją, dalyje bunkerio buvo įvestas apšvietimas, įdėtos durys. Nuo 2009 metų Klaipėdos karybos istorijos klubas kartu su Pajūrio regioniniu parku čia pradėjo kurti muziejų, ,kuriame siekiama atspindėti šių įtvirtinimų bei Klaipėdos krašto istoriją Antrojo pasaulinio karo metu. Čia po truputį yra kaupiami eksponatai, susiję su šiais bei kitais gynybiniais įtvirtinimais bei Antrojo pasaulinio karo tematika.

Konkursinės fotografijos